Kuo svarbus anesteziologas ir ką reikėtų žinoti prieš operaciją?

Siekdamas neatsilikti nuo aukščiausių pasaulinių standartų veterinarijos srityje, „Jakovo veterinarijos centras“ pristato naujovę – nuo šiol visų sudėtingesnių ir ilgiau trunkančių operacijų metu pacientais atskirai rūpinsis veterinarijos gydytojai, besispecializuojantys veterinarinės anesteziologijos srityje. Atskiro, tik už anesteziją atsakingo, gydytojo dalyvavimas padeda užtikrinti sklandžią narkozės eigą, švelnų gyvūno atsibudimą ir skausmo nejutimą nei operacijos metu, nei pooperacinio gijimo laikotarpiu. Visos trys Jakovo veterinarijos klinikos operacinės yra aprūpintos naujausiais anestezijos ir dirbtinės ventiliacijos aparatais bei nepertraukiamai paciento būseną stebinčia įranga, į kurią vien per paskutinius kelis metus buvo investuota virš 40 000 eurų.

Kiekvienas mūsų klinikos veterinaras yra savo srities specialistas. Surinkęs pilną anamnezę (anamnezė – ligonio ar jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie pacientą), atlikęs visus reikalingus tyrimus bei išsiaiškinęs visas, kartais ir užslėptas ligas, pagal turimus duomenis anesteziologas narkozės pavojų sumažina iki visiškai minimalaus. Anesteziologo darbas yra įvertinti riziką, atidžiai stebėti visus gyvybinius parametrus, operacijos metu sumažinti chirurginių manipuliacijų keliamą stresą ir numalšinti skausmą. Išsamus priešoperacinis gyvūno būklės įvertinimas, kai gyvūnas yra vyresnio amžiaus arba turi kokių nors sisteminių ligų, padeda kruopščiai parinkti tinkamiausius vaistinius preparatus anestezijai.

Visuomenėje vyrauja požiūris, jog vienos narkozės metu geriausia atlikti kiek įmanoma daugiau procedūrų. Pavyzdžiui kastruojant kalytę kartu jai atlikti burnos higieną. Tokia nuomonė yra klaidinga, nes didžiausias kūno priešas yra stresas ir skausmas, kurį sukelia ne anestezija, o chirurginė procedūra. Anestezija yra pagalba, leidžianti kūnui atlaikyti ir kiek įmanoma sumažinti patiriamą stresą, o tai daug lengviau atlikti esant skausmui vienoje vietoje. Protingas pakartotinės narkozės taikymas, atidžiai stebint augintinio būklę, papildomos žalos jo organizmui nedaro. Dar vienas sėkmingą narkozę lemiantis faktorius yra laikas – anesteziologui nepalyginamai lengviau kontroliuoti užmigdyto gyvūno būklę vienos procedūros metu, negu tada, kai jų sąrašas yra ilgas.

Anesteziologas operacijos metu stebi šiuos parametrus: pulsą, širdies darbą elektrokardiogramoje, kraujo prisotinimą deguonimi, įkvepiamo bei iškvepiamo anglies dvideginio kiekį, deguonies kiekį dujose, inhaliacinio anestetiko kiekį įkvėpiamose ir iškvėpiamose dujose, kraujo spaudimą, taip pat vykdo nepertraukiamą kūno temperatūros stebėseną. Anesteziologas taip pat reguliuoja infuzijos tirpalo pasirinkimą, kiekį bei lašėjimo greitį, o susidarius nenumatytai situacijai jis kaip mat reaguoja ir atlieka gyvūno gyvybei išgelbėti reikalingus veiksmus. Kai anesteziologo funkcijas operacinėje atlieka chirurgas, jis turi gerokai mažiau laiko stebėti visus minėtus parametrus, kadangi kartu turi būti susitelkęs ir į atliekamus chirurginius veiksmus.

Deja, kaip ir žmonių medicinoje, kartais atsitinka taip, kad, ypač esant sunkiai gyvūno būklei, su juo vis tiek tenka atsisveikinti. Tik išsamūs išankstiniai tyrimai ir nuoširdus Jūsų bendradarbiavimas mums gali padėti to išvengti.

Anesteziologo funkcijos

1. Atlikti išsamią priešoperacinę gyvūno apžiūrą, paskirti reikiamus tyrimus;
2. Pagal gautus duomenis ir atliktų tyrimų rezultatus parinkti individualią narkozę, vykdyti skausmo kontrolę operacijos metu ir po jos;
3. Vykdyti nuolatinį gyvūno gyvybinių funkcijų stebėjimą operacijos metu ir po jos;
4. Pažadinti gyvūną iš narkozės, pilnai stabilizuoti jo būklę prieš išleidžiant namo.

Dažniausi prieš narkozę atliekami tyrimai

• Kraujo tyrimai:

1. Bendras kraujo tyrimas, kuris parodo kūne esančius pakitimus: uždegimą, anemiją ir kt. Tyrimo kaina – 12 eur.

2. Biocheminių kraujo parametrų tyrimas – parodo inkstų, kepenų funkciją, gliukozės kiekį ir kt. Tyrimo kaina – 17 eur.

3. Tam tikrų elektrolitų kiekio kraujyje tyrimas, kuris leidžia įvertinti elektrolitų balansą ir, esant pakitimams, skirti atstatomąją terapiją. Tyrimo kaina – 6 eur.

4. Kraujo krešumo tyrimai – PT (protrombino laikas), APTT (aktyvuotas dalinis tromboplastino laikas), Fibrinogenas, D dimeras. Tyrimo kaina – 12 eur.

• Krūtinės srities rentgenodiagnostika. Reikalinga įvertinti plaučių, dalinai širdies būklę. Tyrimas ypač rekomenduojamas esant kai kuriems navikiniams susirgimams, pvz., pieno liaukų augliams ir kt.. Tyrimo kaina – 15-25 eur.
• Širdies ekspertizė. Rekomenduojama vyresnio amžiaus gyvūnams, siekiant įvertinti širdies būklę. Tyrimo kaina – 40-70 eur.
• Pilvo organų ultragarsinė diagnostika. Atliekama diagnostiniais tikslais, siekiant įvertinti vidaus organų būklę prieš operaciją, ypač rekomenduojama prieš cezario pjūvį, siekiant įvertinti vaisių gyvybingumą. Tyrimo kaina – 13-26 eur.

Kiekvienu konkrečiu atveju veiksmų planas yra individualus ir apie tyrimų būtinumą kartu su gyvūno savininku sprendžia gydytojas anesteziologas. Pagrindiniai aspektai kuriuos vertina gydytojas yra gyvūno amžius, galimos individualios, su veisle susijusios rizikos, ligos istorija, atliekamos operacijos sudėtingumas ir esamo susirgimo sunkumas ir t. t. Gyvūno savininkas turi visišką teisę atsisakyti jam siūlomų paslaugų dėl padidėjusios procedūros kainos ar dėl kitų asmeninių priežasčių. Anestezija „Jakovo veterinarijos centre“ rūpinasi veterinarijos gydytojos anesteziologės Jevgenija Klevinskienė ir Laima Labanauskaitė.

Visuomenėje vyraujantys mitai apie anesteziją

• Anestezija, arba narkozė, trumpina gyvūno gyvenimą – tai yra tiesa tik tuo atveju, jei gyvūnas, dažniausiai jau būdamas kritinės būklės, neatlaiko pačios chirurginės procedūros, o ne anestezijos. Anestezijos tikslas yra sukelti kūnui tokią būklę, kurios metu pacientas sugebėtų atlaikyti jam atliekamą operaciją, nejaustų skausmo ir streso. Kai anesteziologas, pasitelkęs naujausias monitoringo sistemas ir tinkamus vaistus, nuosekliai prižiūri gyvūno būklę, liekamosios žalos kūnui nėra.
• Seni gyvūnai neatlaiko narkozės – dalinai tiesa. Jų amžius, esamos lėtinės ligos ir senatviniai pakitimai turi tiesioginės įtakos anestezijos plano parinkimui, pooperacinei priežiūrai ir priešoperaciniam kūno būklės pagerinimo planui, tačiau tai nereiškia, jog anestezijos reikia bijoti. Kaip ir senyvam žmogui, taip ir pagyvenusiam gyvūnui svarbu užtikrinti orią ir neskausmingą senatvę, o jei jos užtikrinimui yra reikalinga narkozė (pavyzdžiui, burnos higiena ar onkologinio darinio pašalinimas), tai tokią procedūrą ir būtina atlikti.
• Gyvūnai operacijos metu nors ir miega, bet vis tiek jaučia skausmą – visiška netiesa. Anesteziologo pirminis tikslas yra užtikrinti, jog operacijos metu gyvūno kūnas nejaustų nei skausmo, nei streso. Tam yra naudojami stiprūs nuskausminamieji ir bendrą nejautrą sukeliančios injekcinės bei inhaliacinės medžiagos.
• Gyvūnas gali neatsibusti po narkozės – dalinai tiesa. Kartais, kai gyvūno kūnas būna nualintas ligos ar stipraus ilgalaikio skausmo, dėl narkozės metu pašalinto streso, kūnas pasiduoda ir nustoja kovoti. Tačiau tokioje stadijoje anestezija dažniausiai atliekama tik žinant, kad be jos gyvūnas tikrai neišgyvens. Jaunų ir sveikų gyvūnų mirtingumas operacijos metu pasaulinėje praktikoje siekia 0,02 proc., o faktas, kad pacientą nepertraukiamai stebės atskiras, toje srityje besispecializuojantis veterinarijos gydytojas, šį skaičių sumažina dar bent per pusę.